Aš tau duosiu NEMOKAMAI 16 žingsnių / algoritmų, kurie tau padės pamatyti, kas iki šiol tyliai valdė tavo sprendimus, susigrąžinti save ir sąmoningai kurti gyvenimą, kuriame nebereikia nuolat būti stipriai.
Tikriausiai pagalvojai kažką panašaus. Gal šįryt. Gal prieš savaitę, kai vėl nuėjai gulti pusę pirmos, nors žadėjai vienuoliktą.
Tas sakinys tave ramina jau kelerius metus.
Ir jis nėra melas. Tu iš tikrųjų pavargusi. Bet jei būtų tik nuovargis, savaitė atostogų viską išspręstų. O tu jau buvai atostogose. Grįžai — ir po trijų dienų viskas buvo lygiai taip pat.
Vadinasi, reikalas ne poilsyje.
Ne tai, kad turi per daug reikalų.
Tai, kad tu nespėji atsigauti tarp smūgių.
Vienas komentaras — ir trys dienos praeina viduje jį atsakinėjant. Vienas žvilgsnis į telefoną ryte — ir diena jau nebe tavo. Vienas pokalbis su mama — ir visą vakarą jautiesi kaip penkiolikmetė.
Ir taip kasdien. Ne dideli įvykiai. Smulkūs, nuolatiniai, beveik nepastebimi.
Tu nesugriuvai. Tu tiesiog niekada iki galo neatsistoji.
Yra priežastis, kodėl tai tęsiasi tiek metų.
Tu iš to kažką gauni.
Nesikelk iš karto ginčytis — pagalvok minutę. Jei nuo kažko, kas tau kenkia, nieko negautum, jo seniai nebūtų. Kūnas nekartoja to, kas visiškai beprasmiška.
Todėl klausimas ne „kodėl aš tokia silpna". Klausimas — ką man tai duoda?
Ir atsakymai dažniausiai būna maždaug tokie:
Kai visiems reikia tavęs, tu esi reikalinga. Tuštuma neateina, kol telefonas vis skamba.
Kai nuolat kažką planuoji, jauti judėjimą. Planavimas malonus. Jis pripildo dieną, kurioje niekas nepasikeitė.
Kai bijai suklysti, niekada ir neklysti. Neišėjus į aikštę nepralaimima.
Kai sakai „taip", niekas nesupyksta. O tavo pyktis lieka tau — su juo tu jau moki gyventi.
Nė vienas iš šių dalykų nėra kvailas. Visi jie kadaise tave saugojo.
Tik dabar jie tave laiko.
Be dramos. Dramos nebus.
Nesugrius nei santuoka, nei sveikata, nei darbas. Būtent todėl tai ir tęsiasi — nes niekas nesugriūva.
Tiesiog praeis dar treji metai.
Tie patys žmonės tave išves iš pusiausvyros. Tie patys vakarai praeis telefone. Tas pats dalykas, kurio nori jau seniai, vis dar bus sąraše — gal net tais pačiais žodžiais užrašytas.
Ir vieną dieną, be jokios ypatingos progos, pastebėsi, kad gyvenai gerokai mažiau, nei galėjai.
Negaliu pažadėti, kad po mėnesio turėsi kitą gyvenimą.
Bet vieną dalyką žinau tikrai.
Situacija, kuri anksčiau atimdavo tris dienas, ims tris valandas. Paskui — tris minutes. Paskui pastebėsi, kad ji praėjo, o tu net nesureagavai.
Tai neskamba įspūdingai. Bet tai vyksta kasdien — ir po pusmečio tu esi kitas žmogus, nors nė vienos dienos nedarei nieko didelio.
Viena iš mūsų narių tai pasakė tiksliau nei aš:
„Jaučiuosi lyg atgavusi stuburą."
Jei nori, kad kas nors tave pagirtų ir pasakytų, jog viską darai teisingai — čia to nebus.
Jei nori, kad kažkas įvyktų pats — irgi ne čia.
Ir jei tikiesi, kad perskaitysi, pasijausi supratusi ir nuo to kažkas pasikeis — pasakysiu iš anksto: nepasikeis. Tu tai jau darei. Ne kartą.
Vienintelis dalykas, kuris ką nors keičia, yra tai, ką padarysi per artimiausias dvidešimt keturias valandas.
Ne planas. Ne pasiruošimas. Ne „nuo pirmadienio".
Tu jau žinai, kaip tai baigiasi — uždarai puslapį, savaitgalį apie tai pagalvoji, o po mėnesio viskas lygiai taip pat.
Šiandien tavęs lauks pirmas žingsnis. Jis truks dvi minutes.
P.S. Jeigu skaitydama pajutai, kad tai apie tave - pasiimk visus 16 žingsnių / algoritmų NEMOKAMAI. Tegul tai bus mano dovana tau, kad pasirūpintum savimi.
Visą 16 žingsnių / algoritmų medžiagą rasi "Aš viską galiu" klubo programėlėje.
Aš tau duodu 30 dienų nemokamą laikotarpį nuo registracijos.
Užsiregistruok ir per 30 dienų išmok, nusifotografuok, nusikopijuok, nusirašyk visus 16 algoritmų - jie tavo.
Kai tai padarysi, galėsi nuspręsti:
Jokių įsipareigojimų.
Krepšelis tuščias.